Mokytojo profesija šiandien yra viena labiausiai linksniuojamų visuomenės ir politikų lūpose, bet pedagogų šalies ugdymo įstaigose vis dar labai reikia. Nusprendusiems išbandyti mokytojo specialybę ar keisti karjeros kryptį ir sukti pedagogikos link šiandien atsiveria daugybė galimybių, apie kurias kai kurie galbūt nė nėra susimąstę.
Mokytojų rengimui ir naujų specialistų pritraukimui valstybės mastu jau ne vienerius metus skiriamas išskirtinis dėmesys. Edukologijos krypties studijas siūlo ne viena šalies aukštoji mokykla, išeičių, kaip paruošti daugiau pedagogų, ieško ir sprendimų priėmėjai, o darbdaviai pedagogus graibsto jau pirmuosiuose studijų kursuose.
Išskyrė ryškiausias tendencijas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kaip vieną iš pagrindinių prioritetų šią kadenciją mato būtent naujų mokytojų pritraukimą į ugdymo įstaigas.
„Mokytojų rengimui skiriame ypatingą dėmesį – skatiname kuo daugiau jaunuolių rinktis šios krypties prioritetines studijų programas ir pretenduoti į kelis šimtus eurų siekiančias stipendijas, kurias gauna pedagogikos studentai. O rinktis tikrai yra iš ko: įvairias pedagogikos studijas siūlo net 12 aukštųjų mokyklų, be to, šios studijos gausios praktikos, kurią galima atlikti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokyklose“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.
Pedagogikos studijų privalumus garsiai vardija ir pačios aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, Vilniaus kolegija šiandien studentams siūlo tris skirtingas pedagogikos krypties studijų programas – vaikystės pedagogiką, pradinio ugdymo pedagogiką bei šokio pedagogiką.
Pasak kolegijos Edukologijos katedros vedėjos dr. Linos Pečiulienės, norinčiųjų studijuoti pastaruoju metu daugėja, kartu ji išskyrė ir vieną vyraujančią tendenciją.
„Žmonės labiau renkasi sesijines studijas – dėl to, kad trūkstant pedagogų kartais dar net nepradėję studijuoti jie jau gauna darbo pasiūlymų, ypač, jeigu renkasi vaikystės pedagogikos programą. Arba, tarkime, jei žmogus dirba ugdymo įstaigoje padėjėju, pastebėję jo gebėjimus būtent kolegos, administracija paskatina stoti, pasimokyti“, – pasakojo Edukologijos katedros vedėja, kaip reikšmingą pedagogikos studijų pliusą įvardijusi ir skatinamąsias stipendijas tam tikras studijų programas pasirinkusiesiems.
„Jauni žmonės irgi turi poreikių, tad yra noras derinti studijas su darbu ir sesijinės studijos daliai žmonių atrodo patrauklesnės. Iš kitos pusės, matome dar vieną tendenciją, kad pedagogiką dažnai renkasi ne tik ką tik mokyklą baigę jaunuoliai – kiti galbūt jau turi vieną išsilavinimą, galbūt yra ir karjerą padarę ar studijavo kitur, ir suprato, kad visgi pedagogika yra jų kelias, tai sesijinėse studijose tikrai turime įvairias grupes“, – aiškino L.Pečiulienė.
Pasak Vilniaus kolegijos atstovės, į praktikas atėję studentai darbo pasiūlymų taip pat sulaukia gana greitai.
„Jeigu mokyklos ar darželiai pamato, kad jaunas žmogus turi potencialą, tikrai stengiasi privilioti ir pasiūlyti galimybę darbą derinti su studijomis. Tikrai jaučiame tokį poreikį“, – prisipažino L.Pečiulienė.
Edukologijos katedros vedėjos teigimu, dažnai žmonės galvoja, kad pedagogikos kelias jiems gal ir būtų tinkamas, bet juos vis tiek kamuoja abejonės ar girdėti stereotipai. Ji įsitikinusi, kad geriausiai tas abejones prasklaido būtent praktinė patirtis.
„Rudenį kaip tik apsigyniau disertaciją – tyriau pasirinkusiųjų pedagogiką patirtis, tai tas lūžio momentas, kada jie suprato, kad tikrai pasirinko tai, ką nori, buvo tuomet, kai jie nueidavo į praktiką arba pradėdavo dirbti. Jie sugrįžo įkvėpti. Kita vertus, būdavo žmonių, kurie tokios darbinės patirties neturėdavo, bet prisimindavo, kad, pavyzdžiui, vaikystėje mėgdavo žaisti mokytojus, kad mokydavo jaunesnius brolius, seses, draugus ar kaimynus, tai tokios patirtys, kai tu gali kitą žmogų ugdyti, užmegzti su juo ryšį, padeda atrasti pašaukimą“, – įsitikinusi L.Pečiulienė.
Ką svarbu žinoti?
Į pedagogiką šiandien galima žengti įvairiais skirtingais keliais. Norintieji gali rinktis bakalauro pedagogikos studijas iš karto baigus mokyklą, antras būdas – galima įgyti kurios nors srities bakalaurą ir tuomet metus ar ilgiau pasimokyti pedagogikos, o trečias kelias – studijuojant bet kurią kitą specialybę yra galimybė pasirinkti pedagogikos studijų modulį ar gretutines studijas.
Priklausomai nuo to, koks būdas žmogui priimtiniausias, skiriasi ir pačių studijų pobūdis. Pavyzdžiui, pasirinkus pedagogikos bakalauro studijas universitete ar kolegijoje studijuojama 3 arba 4 metus. Užbaigus studijas įgyjamas ugdymo mokslų išsilavinimas ir pedagogo kvalifikacija, kuri suteikia teisę mokykloje dirbti dalyko mokytoju.
Pedagogikos gretutinės studijos skirtos bakalauro studentams, kurie greta savo pagrindinės studijų programos (pvz., chemijos, matematikos) nori studijuoti ir pedagogiką. Šią studijų programą gali rinktis studentai, kurių pagrindinės studijų programos susijusios su mokyklose mokomais dalykais. Užbaigus studijas įgyjama profesinė pedagogo kvalifikacija, kuri suteikia teisę mokykloje dirbti dalyko mokytoju.
Pažymima, kad aukštųjų mokyklų absolventai gali rinktis ir profesines pedagogikos studijas, kurios trunka 1–2,5 metų. Šios studijos suteikia profesinę pedagogo kvalifikaciją arba pedagogo kvalifikaciją ir mokomojo dalyko kompetencijas, į jas priimami jau turintieji kokią nors aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Įgiję pedagogo kvalifikaciją, pedagogikos profesinių studijų absolventai gali dirbti mokykloje. Dar vienas svarbus elementas – pedagogikos studentai taip pat gali gauti valstybės paramą. Siekiant pritraukti kuo daugiau studentų į šias studijas, ŠMSM skiria finansines paskatas prioritetines pedagogikos studijų programas (matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų ir vokiečių kalbų, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, IT, pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos specializacijas) pasirinkusiems studentams.
Įstojus į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos specializacijų bakalauro ar gretutines studijas, studentai turi galimybę kas mėnesį gauti 455 eurų dydžio stipendijas. Šiemet tokios stipendijos paskirtos 562 pirmakursiams. Prioritetinių pedagogikos specializacijų baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų ir profesinių studijų studentai kas mėnesį gali gauti 770 eurų stipendijas. Ši parama numatyta tiems, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato. Šiais mokslo metais tokias stipendijas gauna beveik 100 būsimų mokytojų.
Pedagogikos studijas galima rinktis Kauno kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje ir Vilniaus kolegijoje.
Vilniaus kolegijos informacija.