Siekdama atliepti visuomenės pokyčius bei žengdama į naują veiklos etapą, Vilniaus verslo kolegija pristato 2025-2030 metų strategiją. Ši strategija – ne tik dokumentas, bet ir bendruomenės susitarimas, kokia kryptimi judėti ateinančius penkerius metus. Rengiant strategiją buvo sąmoningai siekiama, kad ji netaptų vien planavimo tekstu. Daug dėmesio skirta diskusijoms apie tai, kokia institucija norime būti po penkerių metų, kokią vertę kursime studentams, partneriams ir visuomenei, kokiais principais remsimės priimdami sprendimus. Į procesą įsitraukė akademinė bendruomenė ir administracija, buvo aptariamos studijų, taikomojo mokslo, tarptautiškumo ir organizacinio tvarumo kryptys. Kolegijai buvo svarbu susitarti ne tik dėl tikslų, bet ir dėl principų, kuriais vadovausimės kasdienėje veikloje.
Kaip sako kolegijos vadovė Gabija Skučaitė, „strategija mums kaip institucijai nėra tik formalus dokumentas, į kurį sudedamos vizijos ir tikslai. Tai, be abejo, yra svarbu, tačiau svarbiausia yra pats strategijos įgyvendinimas ir kolektyvinis sutelktumas, nes tik tuomet strategija tampa kasdienio veikimo būdu. Strategija organizacijai svarbi tiek, kiek ji suteikia energiją, pagreitį ir nurodo kryptį, kiek ji akumuliuoja kolektyvines pastangas ir paverčia jas nuosekliu judėjimu link bendro tikslo.“
Šis požiūris tapo visos strategijos ašimi. Jos pagrindą sudaro trys tarpusavyje susijusios dimensijos – kokybė, tvarumas ir skaitmenizacija, tačiau jos suvokiamos ne kaip atskiros iniciatyvos, o kaip bendri veikimo principai, kurie turi atsispindėti tiek studijose, tiek taikomojo mokslo veikloje, tiek valdymo sprendimuose.
Direktorės pavaduotoja akademinei veiklai ir kokybei Regina Kilinskaitė akcentuoja strategijos telkiamąją reikšmę: „Strategija institucijai – tai ne tik planavimo dokumentas, bet ir bendruomenę telkiantis bei kryptį kasdieniams sprendimams suteikiantis orientyras. Strateginis kryptingumas padeda priimti sprendimus, planuoti veiklas ir vertinti rezultatus taip, kad visi veiksmai vestų link bendros vizijos – kurti inovatyvią, atvirą, tvarią ir tarptautiniu mastu pripažintą aukštojo mokslo instituciją.“
Akademiniu požiūriu strategija aiškiai įvardija kryptį – stiprinti į studentą orientuotą mokymosi aplinką, glaudžiau integruoti taikomuosius tyrimus ir praktinę patirtį. Tačiau, kaip mini R. Kilinskaitė, svarbiausia yra tai, kad ši kryptis yra integrali: „Mūsų strategija aiškiai įvardija, kad mūsų stiprybė yra gebėjimas sujungti žmones ir žinias. Mes kalbame apie ekosistemą, kurioje studijos, mokslo taikomieji tyrimai ir verslas nėra atskiri pasauliai, o veikia kartu.“ Anot jos, strategijos vertė slypi pačiame kūrimo procese: „Mums labai svarbu, kad strategija netaptų tik formaliu planavimo dokumentu, todėl ji gimė iš diskusijų ir bendrakūros.“
Ilgalaikės plėtros požiūriu strategija apibrėžia ir aiškesnę kolegijos poziciją Lietuvos bei tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje. Direktorės pavaduotoja strategijai ir plėtrai Jūratė Balčiūnaitė išskiria praktinį strategijos aspektą: „Nauja VVK strategija įpareigoja mus dirbti moderniai: remtis duomenimis, nuolat gerinti kokybę ir drąsiau diegti skaitmeninius sprendimus. Strategija atveria kryptį į tarptautinį matomumą ir pripažinimą Europos aukštojo mokslo erdvėje, kuriant atvirą, bendrakūra grįstą studijų–taikomųjų tyrimų–verslo ekosistemą, kurioje poveikis matuojamas realiais rezultatais. Kasdieniam darbui strategija svarbi todėl, kad ji sukuria bendrą sprendimų priėmimo ir prioritetų kalbą: aišku, ką laikome kokybe, kaip matuojame pažangą ir kaip tvarumas bei skaitmenizacija tampa praktiniais standartais, o ne šūkiais.“
Strategijos svarba kasdieniam darbui atsiskleidžia per aiškesnius prioritetus, nuoseklesnius sprendimus ir bendrą atsakomybę už rezultatą. Kai kryptis yra bendrai sutarta, ji padeda sujungti skirtingas iniciatyvas ir judėti kartu.
Kaip apibendrina direktorė: „Vilniaus verslo kolegijos ateities siekis – kasdienybėje gyventi pažangiomis strategijos nuostatomis: būti tarptautine, atvira, žengiančia į priekį, drąsia ir intelektualia institucija, kuri daro poveikį tiek individualaus žmogaus augimui, tiek ir plačiajai visuomenei.“
