„Turbūt vėl mes valstybėje iš neteisės bandome padaryti teisę“, – taip LRT.lt sakė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Lina Girdauskienė reaguodama į šį trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) paskelbtą siūlymą, kaip spręsti nesąžiningos konkurencijos daliai stojančiųjų problemą. O Vilniaus universiteto priėmimo vadovas Artūras Šaltis sako: gerai, kad ministerija ieško sprendimų, bet reikia spręsti ir teisinius klausimus.
ŠMSM, siekdama visoms į aukštąsias mokyklas stojančiųjų grupėms užtikrinti sąžiningą konkurenciją dėl valstybės finansuojamų studijų vietų, trečiadienį pasiūlė taikyti korekcijas skaičiuojant kai kurių šių grupių konkursinius balus.
„Užtikrinant konstitucinę teisę į sąžiningą konkurenciją stojant į aukštąsias mokyklas, siūlome šioms stojančiųjų grupėms taikyti korekcijas. Priėmus šį sprendimą, konkursiniai balai maksimaliai atspindėtų realius stojančiųjų pasiekimus, o valstybės finansuojamos vietos būtų paskirstytos pagal stojančiųjų pasirengimą studijoms“, – taip kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
LRT.lt primena, kad tokia situacija, kai išsikreipė konkurencija, susiklostė liepos 9-ąją ministrei R. Popovienei paskelbus, kad dėl prastų egzaminų rezultatų prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridedama po 10 taškų. Tokį sprendimą priėmė Vertinimo komitetas, kuriam vadovavo švietimo viceministras Jonas Petkevičius. Tiesa, 10 taškų negavo aukščiausius įvertinimus gavę abiturientai, nes rezultatų skalė apėmė 100 balų.
O štai patvirtinus naujausią siūlymą, pateiktą trečiadienį, atsakomybė tektų jau universitetams ir kolegijoms. Kaip kalbama aukštojo mokslo sektoriaus užkulisiuose, galvą sopėtų jau jiems, ar jie niekur nepažeis įstatymų.
Tariasi ir su teisininkais
Vilniaus universitetas palaiko tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ieško sprendimo, bet tuo pat metu universitetas tariasi su teisininkais.
„Šiandien nemanome, kad tai yra optimalus variantas. (…) Bet palaikome ministeriją, kad ieško sprendimo, tik manome, kad būtų galima ieškoti alternatyvių variantų. Vilniaus universitete tiek teisininkai, tiek kiti specialistai analizuosime, kaip spręsti šį klausimą. Esame linkę eiti į kompromisus, bet jie turi būti aiškesni“, – LRT.lt sakė jis.
Pasak jo, ŠMSM siūlymas galimai verčia aukštąsias mokyklas pažeisti teisės aktus. A. Šaltis patikslino turintis galvoje Mokslo ir studijų įstatymą, kuriame apibrėžiama, kad konkursinio balo sandara turi būti apibrėžta likus pusmečiui iki stojimo.
Anot jo, kol kas nežinia, kaip būtų kitais metais, jei ministerijos siūlymas būtų patvirtintas. „Manau, kad į šį klausimą atsakys ministerijos teisininkai, kai prieisime prie diskusijų dėl kitų metų“, – sakė A. Šaltis.
Girdauskienė: iš neteisės bandome padaryti teisę
Galimus sprendimo variantus kolegijos sužinojo tik pirmadienį – išvakarėse tos dienos, kai ŠMSM paskelbė, ką ji siūlo daryti, kad būtų atkurtas sąžiningumas visoms stojančiųjų grupėms.
„Nebuvome įtraukti nė į vieną diskusiją, nė į vieną svarstymą ar pasiūlymų teikimo procesą. (…) Tikrai liūdina tas procesas“, – LRT.lt sakė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Lina Girdauskienė.
„Antras dalykas – turbūt vėl mes valstybėje iš neteisės bandome padaryti teisę. Ir čia lyg sprendžiame, kai jau priimti neteisėti sprendimai, kaip įvesti kažkiek teisingumo. Bet mes, kaip Kolegijų direktorių konferencija, matome, kad vėl yra neišlaikomi teisingumo principai kolegijų sektoriaus atžvilgiu“, – kalbėjo L. Girdauskienė.
Pasak kolegijų atstovės, didžiausią įtaką šiam sektoriui padarė pridėti 10 taškų, apie kuriuos paskelbta liepos 9-ąją.
Ji sako, kad ryškiausiai tai matyti iš labai mažos takoskyros tarp slenkstinių pasiekimų, kada abiturientas gali pretenduoti į kolegiją, o kada – į universitetą. LRT.lt primena, kad, norint pretenduoti į universiteto studento vietą, už tris egzaminus reikės būti surinkus mažiausiai 150 balų (vidurkis – 50), į kolegijas – 123 balus (vidurkis – 41).
Būtent tas 9 balų skirtumas tarp 41 ir 50 sukėlė įtampą ir nerimą.
„Ką turime? Tie, kas turėjo surinkę nuo 41 iki 50 balų, buvo dirbtinai permesti virš 50. Vadinasi, mūsų galimybė sąžiningai konkuruoti yra dirbtinai ribojama, sumažinama, nes tie, kurie realiai neturi teisės to daryti, yra dirbtinai permesti į universitetinį sektorių“, – kalbėjo L. Girdauskienė, darsyk patvirtindama seną tiesą, kad turėdami galimybę stoti į universitetą abiturientai dažnai ja ir pasinaudoja, nesvarstydami, kas jiems labiau tiktų.
Ir pirminis sprendimas dėl 10 taškų, ir dabartinis siūlymas, pasak L. Girdauskienės, dar padidina tokią problemą.
„Ministrė minėjo, kad yra aukštųjų mokyklų autonomija, kiekvienas nusistato stojamąjį balą, bet reikėtų garsiai įvardinti, kad universitetų pasirinktas stojamasis balas yra nuo 2 iki 2,5 daugeliu atveju, tas, kas anksčiau buvo 5,4.
Matome grėsmių, kad dirbtinai iš mūsų segmento išmesti galimi kandidatai. Antra vertus, universitetai sumažino kartelę arba išvis jos nesilaiko. Trečia, mes suprantame, kad pateks daugiau tų, kurie būtų nepatekę, bet jie ateis nepasiruošę arba labai silpnai pasiruošę, vadinasi, mes turėsime skirti labai daug išteklių – laiko, žmogiškųjų, kad jie galėtų tęsti studijas ir neiškristų“, – kalbėjo L. Girdauskienė.
Ji apgailestavo, kad ŠMSM nepasidalijo duomenimis, kiek pasislinko egzaminų rezultatų iš segmento iki 50 balų į tą, kuris skaičiuojamas nuo 50 balų.
Pasak kolegijų atstovės, parankiausia būtų, jei 10 balų būtų pridedama taip, kad būtų išlaikoma takoskyra tarp koleginio ir universitetinio sektoriaus.
„Kad į universitetus galėtų stoti tie, kas surinko nuo 60 balų. Tuomet būtų visų suinteresuotų pusių lūkesčių atliepimas“, – sakė L. Girdauskienė.
Ukvalbergienė: tai turėtų būti laikina
ŠMSM siūlomas variantas būtų skirtas susidariusiai ydingai situacijai ištaisyti, nelygios konkurencijos sąlygoms tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas panaikinti, tačiau privalėtų būti laikinas. Taip trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį kalbėjo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) Studijų komiteto pirmininkė Kristina Ukvalbergienė. Ji sakė, kad visi ministerijos svarstyti variantai turi tam tikrų rizikų, ir pabrėžė teisinius aspektus.
„Valstybiniai egzaminai turi leisti teisingai ir patikimai vertinti abiturientų akademinį pasiruošimą studijuoti aukštosiose mokyklose, todėl neabejotinai visuose egzaminuose, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą, pridėti po 10 taškų, neatsižvelgiant į laikiusiųjų egzaminus gebėjimus, sukūrė tam tikras nevienodas konkurencines sąlygas aukščiausius rezultatus pasiekusiems absolventams, taip pat anksčiau baigusiems, tarptautinį bakalaureatą įgijusiems“, – padėtį apibūdino K. Ukvalbergienė.
Ji sakė, kad universitetai tikrai pritaria, kad reikia svarstyti ir priimti sprendimą atkuriant vienodas ir pagrįstas konkuravimo sąlygas visoms stojančiųjų grupėms. Ji pabrėžė, kad privalu užtikrinti, kad valstybės finansuojamas vietas gautų aukštesnius pasiekimus pasiekę žmonės.
„Tą numato ir Konstitucijos 41 straipsnis“, – pabrėžė ji. LRT.lt primena, kad šiame straipsnyje yra nuostata, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
LURK atstovė sakė, kad LURK vertino visus pateiktus siūlymus ir pripažįsta, kad sprendimo reikia, tačiau jis turi būti tinkamas.
„Laikas yra labai ribotas. Esamoje situacijoje lengvo sprendimo nėra ir kiekviena pasiūlyta alternatyva turi tam tikrų rizikų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo teisės akto projektu yra bandoma ištaisyti susidariusią ydingą situaciją, panaikinti nelygios konkurencijos sąlygas tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, ir į tai, kad konkursinio balo korekcijos bus taikomos visoms tikslinėms stojančiųjų grupėms, manytume, kad jis neprieštarauja teisėtų lūkesčių principams, kiek tai yra įmanoma šioje situacijoje, maksimaliai sumažinus stojančiųjų diskriminaciją dėl jau priimtų valstybės brandos egzaminų vertinimo sprendimų“, – kalbėjo K. Ukvalbergienė.
Ji sakė, kad galbūt siūlomas variantas labiausiai atitiktų tikslinių grupių lūkesčius dėl konkursinės eilės, tad LURK yra linkęs pritarti šiam siūlymui.
„Vis dėlto pabrėžtume, kad siūlomas esamos situacijos sprendimas yra kompromisinis, skirtas nelygybei sumažinti, o teisiniai aspektai yra nukreipti tik į šių metų situacijos taisymą. Šiame projekte numatytos korekcinės konkursinio balo priemonės turėtų būti laikinos, jei bus priimtas toks sprendimas, ir turėtų leisti išspręsti tik dabar susiformavusią problemą ir taikomos tik 2025 m. priėmimo metu“, – kalbėjo K. Ukvalbergienė.
Ji pabrėžė, kad dėl esamos padėties vėliau privalu grįžti diskutuoti apie kitų metų stojimą.