Šią savaitę vyko aukštųjų mokyklų atstovų susitikimas su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovais. Jame sutarta, kad ateityje keisis iš užsienio priimamų studentų migracijos procesai. Taip siekiama gerinti šių studentų priėmimo tvarką. Pokyčių tikimasi, nes šiemet dėl techninių nesklandumų Migracijos departamento prie LR VRM sistemoje, apie pusė užsienio studentų, norėjusių studijuoti Lietuvos kolegijose, susidūrė su sunkumais pateikiant prašymus gauti laikiną leidimą gyventi šalyje.
Sistemos atnaujinimo iššūkiai
Pasak Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentės ir Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorės dr. Linos Girdauskienės, studentams iš trečiųjų šalių būtini laikini leidimai gyventi Lietuvoje, tačiau šiemet nemaža dalis jų negalėjo gauti reikalingų dokumentų dėl laisvų laikų registracijai trūkumo norint įgyti šį leidimą.
„Mūsų žiniomis, pagrindinio studentų priėmimo metu Migracijos departamentas testavo naują paslaugą. Universitetų studentai buvo registruojami automatiškai, tuo tarpu norintys studijuoti kolegijose turėjo atlikti registraciją savarankiškai, o tai sukėlė sunkumų – daugiau nei pusei jų nepavyko pateikti prašymų laiku“, – dalijasi dr. L. Girdauskienė.
LKDK viešai keldama šią problemą inicijuoja susitikimus su atsakingomis valstybės institucijomis tam, kad ateityje tiek kolegijų, tiek universitetų studentams būtų taikomos vienodos priėmimo sąlygos.
„Pavyzdžiui, šiemet Lietuvos inžinerijos kolegija sulaukė 60 užsienio studentų paraiškų pilnoms studijoms, tačiau dėl procedūrinių kliūčių priėmėme tik 30. Tuo tarpu universitetuose užsienio studentų skaičius siekė šimtus ar net tūkstančius,“ – sako LKDK prezidentė, pabrėždama, kad šie pokyčiai migracijos procesuose yra būtini siekiant tarptautiškumo didinimo kolegijose.
Saugumo ir bendradarbiavimo svarba
Atsakydama į Migracijos departamento prie LR VRM vadovės Evelinos Gudzinskaitės viešojoje erdvėje išsakytas pastabas dėl nelegalios migracijos skatinimo priimant studentus iš užsienio, dr. L. Girdauskienė pabrėžia, kad kolegijos veikia skaidriai ir laikosi nustatytų taisyklių.
„Mūsų tikslas – pritraukti motyvuotus studentus, kurie atitinka aiškiai apibrėžtus
reikalavimus. Tarptautiškumas yra svarbi mūsų strateginės veiklos dalis, todėl siekiame, kad Lietuvoje būtų sudarytos sąlygos priimti studentus iš užsienio, tuo pačiu atliepiant šalies saugumo sąlygas.“
LKDK prezidentė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kolegijos kviečia studijuoti ir rengia aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie gali prisidėti prie šalies ekonomikos stiprinimo, jos vystymo ir užpildyti trūkstamas darbo vietas:
„Stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičius yra sumažėjęs, todėl siekiame pritraukti studentus iš kitų šalių. Lietuva tarptautiniu lygiu yra pripažįstama kaip kokybiškos aukštojo mokslo paslaugos teikėja, kuria pasitiki stojantieji iš viso pasaulio. Tai ne tik prisideda prie mūsų veiklos vystymo, bet ir skatina absolventus kurti pridėtinę vertę Lietuvoje, jei jie po studijų įsikuria šalyje. Šių studentų paskata likti Lietuvoje – atskiras klausimas, kuris turi būti keliamas į viešumą, nes dabar nėra sisteminio valstybės požiūrio į tai.“