Regionų darbdavių poreikiai, kolegijų siūlomi mokymai ir savivaldybių įsitraukimas nuo šiol bus telkiami į bendrą nacionalinę partnerystę. Lapkričio 10 d. Vilniuje, Taikomojo aukštojo mokslo forume „Stiprūs regionai prasideda nuo stiprių kolegijų“, pasirašytas Memorandumas dėl Nacionalinės regioninių įgūdžių partnerystės.
Susitarimu siekiama sukurti nuoseklų bendradarbiavimo mechanizmą, kuris padėtų greičiau nustatyti regionų darbdaviams reikalingas kompetencijas ir pasiūlyti konkrečius sprendimus – nuo trumpųjų mokymų ir mikrokredencialų iki studijų programų bei įmonėms pritaikytų taikomųjų inovacijų.
Memorandumą pasirašė šešios šalys: Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Plungės rajono savivaldybė, Lietuvos studentų sąjunga (LSS), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Inovacijų agentūra. LSA prezidentas ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis memorandumą pasirašė abiejų institucijų – LSA ir Plungės rajono savivaldybės – vardu. LKDK atstovavo prezidentė dr. Lina Girdauskienė, LSS – prezidentė Ieva Vengrovskaja, LPK – viceprezidentas Alvydas Stulpinas, Inovacijų agentūrai – direktorė Monika Paulė. Partnerystė kuriama vadovaujantis Europos Komisijos iniciatyvos „Įgūdžių paktas“ (Pact for Skills) principais.
„Šis memorandumas suvienija kolegijas, savivaldą, verslą ir studentus. Mūsų tikslas – sukurti bendrą ekosistemą, kurioje visi partneriai ne tik identifikuotų regionų poreikius, bet ir kartu ieškotų bei įgyvendintų sprendimus. Tam reikia visų įsitraukimo ir investicijų – ne tik finansinių, bet ir laiko, žinių bei iniciatyvos. Jau turime gerųjų pavyzdžių, kai pasitelkus valstybės paramą regionų verslas ir aukštosios mokyklos kartu sprendžia konkrečius iššūkius. Norime, kad tokios iniciatyvos taptų ne pavieniais projektais, o sisteminga, nuoseklia ir tvaria veikla“, – sako LKDK prezidentė dr. Lina Girdauskienė.
Regionų augimui reikia ne tik investicijų, bet ir žmonių su reikiamais įgūdžiais
Regionų ekonomikos plėtrą riboja ne vien investicijų trūkumas. Vis didesniu iššūkiu tampa ir tai, ar regionuose yra pakankamai žmonių, turinčių darbo rinkai reikalingų kompetencijų. Demografiniai pokyčiai šią problemą dar labiau gilina: 2025 m. pradžioje 65 metų ir vyresni gyventojai sudarė 20,9 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų (šaltinis – Valstybės duomenų agentūra).
Prie iššūkių prisideda ir nepakankamas suaugusiųjų įsitraukimas į mokymąsi. 2025 m. per paskutines keturias savaites formaliojo arba neformaliojo švietimo ir mokymo veiklose dalyvavo 10,4 proc. Lietuvos 25–64 metų gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 13,7 proc. (šaltinis – Eurostatas).
Nacionaline regioninių įgūdžių partneryste siekiama sujungti švietimo institucijų, verslo ir savivaldos pastangas, kad mokymosi galimybės būtų kuriamos atsižvelgiant į realius regionų poreikius, o ne vien į bendras darbo rinkos tendencijas.
Nuo darbdavio poreikio iki konkretaus mokymosi sprendimo – per 8 savaites
Partnerystės pagrindas – regioninės įgūdžių darbo grupės, kuriose savivaldybės, kolegijos ir darbdaviai kartu identifikuos, kokių kompetencijų trūksta, kiek žmonių jas turėtų įgyti ir per kokį laiką.
Siekiama, kad per aštuonias savaites nuo poreikio patvirtinimo būtų pateiktas konkretaus sprendimo pasiūlymas. Jį įgyvendinti galės kolegijos, siūlydamos pagal regiono ir darbdavių poreikius pritaikytus mikrokredencialus, studijų modulius, programas ar taikomuosius sprendimus įmonėms.
Svarbus partnerystės principas – vertinti ne tai, kiek žmonių dalyvavo mokymuose, o kokias kompetencijas jie įgijo ir ar buvo išspręstas darbdavių įvardytas poreikis.
Partnerystę pirmiausia numatoma pradėti memorandumą pasirašiusiose savivaldybėse. Prie iniciatyvos kviečiamos prisijungti ir kitos savivaldybės bei organizacijos. Pavyzdžiui, Ukmergės rajono savivaldybė yra viena iš regionų, kurių įsitraukimas į šią partnerystę numatomas toliau ją plėtojant.
Kiekvienas partneris turės aiškų vaidmenį: Lietuvos savivaldybių asociacija skatins savivaldybių įsitraukimą, Lietuvos pramonininkų konfederacija padės identifikuoti verslo kompetencijų poreikius, Lietuvos studentų sąjunga atstovaus studentų ir besimokančiųjų interesams, o visos partnerystės veiklą koordinuos LKDK.
Memorandumas atviras naujiems partneriams
Partnerystės tikslas – iki 2030 m. išplėsti šį bendradarbiavimo mechanizmą kuo daugiau Lietuvos regionų, didinti darbo rinkai reikalingų kompetencijų įgijusių žmonių skaičių ir sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms bei vidutinėms įmonėms pasinaudoti kolegijų mokymais ir taikomaisiais sprendimais.
Partnerystės įgyvendinimą prižiūrės Valdymo komitetas, sudarytas iš kiekvienos susitarimo šalies atstovų. Partnerystės rezultatai bus viešai pristatomi kasmetinėse ataskaitose. Memorandumas galios iki 2030 m. gruodžio 31 d. ir išliks atviras – prie jo galės prisijungti kitos savivaldybės, darbdavių organizacijos, švietimo ir mokslo bei valstybės institucijos.
Apie Taikomojo aukštojo mokslo forumą
Lapkričio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusį Taikomojo aukštojo mokslo forumą „Stiprūs regionai prasideda nuo stiprių kolegijų“ organizavo Lietuvos kolegijų direktorių konferencija.
Forume pranešimus skaitė tarptautiniai ekspertai: Glenda Quintini (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO), Klára Perényi (Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas) ir dr. Anita Līce (KPMG Latvia). Renginio metu taip pat vyko diskusijos apie mikrokredencialų vertę darbdaviams, regionuose veikiančius sprendimus ir valstybės vaidmenį kuriant regionines įgūdžių partnerystes.
Forume dalyvavo ir valstybės institucijų atstovai: švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, šios ministerijos viceministrė dr. Regina Valutytė bei vidaus reikalų viceministras dr. Vaidotas Jakštas. Kartu su savivaldos, verslo, kolegijų ir studentų atstovais jie aptarė valstybės vaidmenį stiprinant regionines įgūdžių partnerystes.
Forumas iš dalies finansuotas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis.
Apie Lietuvos kolegijų direktorių konferenciją
Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) – kolegijų sektorių vienijanti organizacija, atstovaujanti kolegijoms ir prisidedanti prie taikomojo aukštojo mokslo plėtros, kolegijų bendradarbiavimo su verslu, savivalda bei valstybės institucijomis stiprinimo.
