Kaip laivyba veikia Baltijos jūros gyvūniją? Šį klausimą netrukus galės išsamiau atsakyti Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) tyrėjų komanda, kuri vykdo novatorišką projektą, skirtą povandeninio triukšmo poveikio vertinimui. Projekto metu kuriama programinė įranga leis modeliuoti ir analizuoti laivų bei gamtinių sąlygų, tokių kaip vėjas ir bangos, sukeltą triukšmą bei įvertinti jo poveikį jūros ekosistemoms.
Povandenį antropogeninį triukšmą Baltijos jūroje nuolat spinduliuoja jūrą skrodžiantys laivai. Antropogeninis laivybos triukšmas trikdo jūros gyvūnus – jūrų kiaules, pilkuosius ruonius, triukšmui jautrias žuvis. Nuolatinis fizinis povandeninio triukšmo taršos poveikis prisideda prie neigiamų poveikių jūros gyvūnų populiacijoms, kuriuos sukelia kitos taršos (cheminė tarša ir kt.).
„Įgyvendinti šią taikomosios mokslo veiklos idėją paskatino, tai, kad Lietuvoje šiuo metu nėra naudojama tokio tipo programinė įranga, kuri suteikia galimybę vykdyti povandeninio triukšmo stebėseną, nors Lietuvos teisės aktai numato, kad įgyvendinant valstybinės aplinkosaugos stebėsenos uždavinius, povandeninio triukšmo priežiūra turėtų būti vykdoma“, – tvirtina tyrėjų komandos narys dr. Donatas Bagočius, dirbantis kartu su KVK tyrėjais dr. Aleksu Narščiumi ir Gediminu Uskovu.
Naudojant kuriamą jūros foninio povandeninio triukšmo modeliavimo programinę įrangą galima apskaičiuoti laivų sukeliamų povandeninio triukšmo lygių erdvines kaitos tendencijas, įvertinti laivybos veiklų jūroje poveikį aplinkai, nustatyti kuriose jūrinėse vietovėse neigiami fiziniai povandeninio triukšmo poveikiai yra didžiausi.
Klaipėdos valstybinės kolegijos informacija.