Skaičiuojama, kad Lietuvoje vadovaujančias pozicijas užimančių moterų bendras skaičius viešajame ir privačiame sektoriuose – 21 proc., nors jos yra labiau išsilavinusios nei vyrai, nors moterys sudaro 61 proc. visų asmenų, įgijusių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tuo tarpu Eurostato duomenimis, 2023 m. moterys Europos Sąjungoje uždirbo 12 proc. mažiau nei vyrai.
Siekiant atkreipti dėmesį į lyčių lygybės iššūkius įvairiose srityse bei skatinti visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, Kauno kolegijos bendruomenė buvo kviečiama dalyvauti diskusijoje „Moteris versle, mene ir aukštajame moksle“.
Lyčių lygybės skatinimas nėra vien tik formalus įsipareigojimas
Pagrindinį renginio pranešimą „Kaip moteriai, visai neblogai“: (ne)matoma lyčių nelygybė“ skaitė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė ir projektų vadovė Monika Orechova. Ji atkreipė dėmesį į dažnai nepastebimus lyčių nelygybės aspektus ir kvietė diskutuoti apie tai, kaip juos atpažinti bei spręsti.
Diskusijoje dalyvavo dr. Virginija Vitkienė – menotyros mokslų daktarė, tarptautinių meno ir mokslo projektų vadovė bei koordinatorė, Laura Blaževičiūtė – TV3 Group Lithuania generalinė direktorė, Simona Krasauskienė – UAB „NJ World“, vystančios prekių ženklus „Kakė Makė“ ir „Nelly Jelly“, vadovė ir prof. dr. Diana Žaliaduonytė – LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė.
„Džiaugiuosi, kad mūsų organizacijoje minėdami Tarptautinę moters dieną neapsiribojame tik dėmesiu kolegėms ir spalvingomis tulpėmis kabinetuose, o inicijuojame prasmingą renginį-diskusiją apie tai, kokias problemas reikia spręsti ir kokiais moterų pasiekimais galima ne tik didžiuotis, bet ir iš jų pasimokyti“, – pažymi renginį organizavusi ir diskusiją moderavusi Kauno kolegijos bendruomenės gerovės vadovė Smiltė Juraitė.
Ji pažymi, kad aukštoji mokykla aktyviai įgyvendina lyčių lygybės projektą, siekdama ne tik parengti lyčių lygybės planą, bet ir inicijuoti organizacinės kultūros pokyčius per realias priemones ir jų įgyvendinimą.
„Šios iniciatyvos kuria atvirą dialogą, pagarbą ir lygiavertį bendradarbiavimą tarp bendruomenės narių. Lyčių lygybės skatinimas nėra vien tik formalus įsipareigojimas – tai investicija į stipresnę, atviresnę ir inovatyvesnę organizacinę kultūrą“, – akcentuoja S. Juraitė.
Ji priduria, kad rūpinimasis lyčių lygybe yra esminis žingsnis kuriant teisingą ir progresyvią visuomenę. Užtikrinant lygias galimybes visiems, nepriklausomai nuo lyties, skatinamas kūrybiškumas, inovacijos ir bendras gerovės augimas.
„Tokie renginiai kaip šis ne tik didina sąmoningumą, bet ir įkvepia pokyčiams, kurie prisideda prie tolerantiškesnės ir įtraukesnės aplinkos kūrimo“, – pažymi Kauno kolegijos bendruomenės gerovės vadovė.
Nesiimant papildomų priemonių, atlyginimai susilygins tik po maždaug 100 metų
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė ir projektų vadovė M. Orechova atskleidžia, kad viena vertus, lyčių lygybės atžvilgiu situacija Lietuvoje, lyginant su situacija prieš 10 ar 20 metų, pagerėjo, tai patvirtina ir, nors lėtai, tačiau kylantis Lietuvos lyčių lygybės indekso įvertinimas.
„Vis dėlto moterų gyvenimas Lietuvoje nėra nuklotas nei rožėmis, nei tulpėmis. Netgi vienoje geriausiai įvertintų indekso sričių – darbo – stebima tendencija, jog gerus vertinimo rezultatus lemia aktyvus moterų dalyvavimas darbo rinkoje, tačiau moterys ir vyrai joje pasiskirsto netolygiai“, – dalinasi M. Orechova.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė taip pat pažymi, kad moterys daugiau dirba sveikatos, socialinio darbo, švietimo ar paslaugų sektoriuose, o juose – darbas yra prasčiau apmokamas. Moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis vis dar išlieka apie 13 proc.
„Prireiks maždaug šimto metų, kad atlyginimai susilygintų netaikant papildomų priemonių. Moterys nėra saugios gatvėse, pasilinksminimo vietose, netgi savo namuose – į viešumą vis iškyla įvairios seksualinio priekabiavimo darbe ir viešose vietose patirtys, per 2024 m. 14 moterų buvo nužudytos savo intymaus partnerio“, – sako M. Orechova.
Ji pabrėžia, kad visų šių problemų šaknys – stereotipuose, ribojančiuose moteris, laikant jas silpnesnėmis, mažiau vertingomis visuomenės narėmis: „Be abejo, žvelgiant istoriškai, situacija gerėja, tačiau bet koks teigiamas pokytis nevyksta savaime, tam būtinos aktyvios mūsų visų pastangos.“
Auganti moterų lyderystė – jau vykstantis pokytis
„NJ World“, vystančios prekių ženklus „Kakė Makė“ ir „Nelly Jelly“, vadovė S. Krasauskienė pabrėžia, kad Kovo 8-oji – tai ne tik proga pasidžiaugti pasiekimais, bet ir priminimas, kad lyderystė, galimybės ir sprendimų priėmimas turi būti atviri visiems, nepriklausomai nuo lyties.
„Dalyvaudama diskusijoje, dar kartą įsitikinau, kad moterų lyderystė versle, mene ir moksle nėra tik siekiamybė – tai jau vykstantis pokytis, kurį stipriname savo pavyzdžiu. Vis dažniau moterys užima strategines pozicijas, daro įtaką pasauliniams sprendimams ir įkvepia naująją kartą matyti pasaulį be išankstinių ribų. Tačiau lyderystė – tai ne tik asmeninė sėkmė, o gebėjimas burti žmones, kurti stiprias bendruomenes ir atverti duris kitiems“, – akcentuoja S. Krasauskienė.
„NJ World“ vadovė pažymi, kad kiekvieno mūsų atsakomybė – ne tik siekti savo tikslų, bet ir įkvėpti kitus, parodyti, kad kiekviena svajonė yra verta įgyvendinimo.
„Mokymasis visą gyvenimą, drąsa kalbėti apie savo idėjas ir pasitikėjimas vieni kitais, drąsa bandyti ir klysti – tai raktas į ateitį, kurioje lyderystė neturi lyties, o tik viziją ir drąsą ją įgyvendinti“, – sako „NJ World“, vystančios prekės ženklus „Kakė Makė“ ir „Nelly Jelly“, vadovė S. Krasauskienė.
Su panašiais iššūkiais susiduria tiek moterys, tiek vyrai
Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti moterims, dirbančioms vadovaujamą darbą televizijoje, TV3 Group Lithuania generalinė direktorė L. Blaževičiūtė atskleidžia, kad dirbant žiniasklaidoje būtina į viską greitai reaguoti, čia ir dabar spręsti, kaip bus reaguojama į iškilusias situacijas.
Ji atkreipia dėmesį, kad ypač dėl pastarųjų įvykių, žiniasklaida dirba 24 valandas per parą, o prieš pateikdami svarbiausius įvykius visuomenei, žurnalistai susiduria su tikrai dideliu kiekiu negatyvios informacijos. Tai – universalu tiek žiniasklaidoje dirbančioms moterims, tiek ir vyrams.
„Tapus vadove pasitaikydavo, jog susitikimuose, kuriuose būdavau viena moteris tarp vyrų, niekas man vienintelei nespausdavo rankos. Visgi, labai džiaugiuosi, kad per paskutinius dešimt metų situacija tikrai pasikeitė į gera. Taip pat lenkiu galvą prieš visas dirbančias mamas, kadangi derinti karjerą su motinyste yra beprotiškai sunku“, – dalinasi L. Blaževičiūtė ir priduria, kad labai svarbu išmokti paprašyti pagalbos.
„Mes, aktyvios moterys, norime viską daryti pačios, todėl dažnai pamirštame, kad šalia yra mylintys artimieji, kurie nori mums padėti. Leiskime jiems tai. Tačiau man labai pasisekė, kad dirbu darbą, kuris ir po daugiau nei 20 metų virpina širdį, džiugina, kuriame vis dar galiu augti, kurį išmokau derinti su motinyste, kuriame galime inicijuoti ir prisidėti prie teigiamo pokyčio visuomenėje. Tai – didelė dovana“, – sako TV3 Group Lithuania generalinė direktorė L. Blaževičiūtė.
Kauno kolegijos informacija.