Skip to content

Augantis kelių inžinerijos prestižas

Daugiau nei šimtmetį kelių inžinierius ruošianti Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK), šiemet skaičiuoja beveik dvigubą šios specialybės studentų prieaugį. Visgi, net ir toks augimas vis dar negali patenkinti rinkos poreikio.

Specialistų poreikis – milžiniškas

Paskutinį dešimtmetį kelių sektorius gyvena dvejopomis nuotaikomis: viena vertus, auga darbų apimtys, darbo užmokestis bei naudojamos technologijos sektoriuje, kita vertus, norinčių dirbti specialistų nėra. AB „Kauno tiltai“ personalo direktorės Jūratės Mališkienės teigimu, ruošiami Lietuvos inžinerijos kolegijos studentai yra ypač laukiami.

„LIK absolventai yra laukiami ne tik mūsų įmonėje. Kelių, statybos, elektros, mechanikos inžinerijos specialistų trūkumas jaučiamas visoje transporto infrastruktūros rinkoje. Per paskutinius 15 metų besirenkančių studijuoti kelių statybos inžineriją ženkliai sumažėjo.

Vertinant Lietuvos demografinę situaciją, t.y. mažėjantį gimstamumą ir iš darbo rinkos, sulaukus pensinio amžiaus, pasitraukiant daugiau žmonių bei naujai į ją prisijungiančių pilnamečių skaičių, akivaizdu, kad inžinerinių profesijų specialistų poreikis tik didės. Lietuvai vystant didelius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus jau dabar jaučiame projektuotojų, tiltų, kelių, energetikos darbų vadovų trūkumą“, – sako J. Mališkienė.

Ilgamečiams partneriams pritaria ir Lietuvos inžinerijos kolegijos dėstytoja Regina Motienė.

„Specialistų trūksta jau daug metų. Artimai bendradarbiaujame su verslu, vykstame į susitikimus, praktikas su studentais ir nuolat girdime tą patį – reikia vis daugiau ir daugiau specialistų. Jų trūksta ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais turėjome 20 kelių inžinerijos specialistų, o šiemet jų turime jau dvigubai daugiau. Visgi, ir šie skaičiai yra ženkliai per maži norint atliepti rinkos poreikį. Juk, neskaitant jau vykstančios kartų kaitos, auga ir darbų apimtys. Keliami reikalavimai kelių kokybei, atsiranda nauji projektai, nauji kelio statiniai, tiltai, kelių rekonstrukcijos, intensyvėja eismas, didėja apkrovos. Tad, kaip aš juokauju, tai yra amžina profesija. Kelių inžinierių reikėjo, reikia ir visada reikės“, – sako ji.

Kelių inžinierius ruošiančios Lietuvos inžinerijos kolegijos dėstytojos teigimu, situacija pamažu pradeda keistis.

„Smagu, kad pamažu situacija pradeda keistis ir jauni žmonės vis labiau atsisuka į šią itin perspektyvią specialybę. Prie to labai prisideda valstybė, švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri skatina ir skiria finansavimą inžinerinės krypties specialybėms. Taip pat labai didelis ir verslo indėlis.

Turime itin didelį partnerių ratą, kurie remia tiek naujų laboratorijų įrengimą, tiek dalyvauja studijų programų optimizavime, mokymo procese, padeda vesti paskaitas, siūlo apmokamas praktikas, net kartu su dėstytojais rengia straipsnius. Tad dėmesys iš privataus verslo yra labai jaučiamas. Ilgainiui tai atsispindi ir jaunų žmonių pasirinkime, kokį karjeros kelią rinktis“, – situaciją pristato R. Motienė.

Perspektyvios karjeros kryptys

AB „Kauno tiltai“ atstovės teigimu, studentams rodomas dėmesys ir daromos iniciatyvos pamažu duoda teigiamus rezultatus.

„Į savo objektus, gamybos bazę, laboratoriją kviečiame studentus, moksleivius, pradedant nuo pačių mažiausių. Visiems jiems patinka pamatyti realų darbų organizavimo procesą, pabendrauti su mūsų darbų vadovais, laboratorijos inžinieriais.

Ypač daug dėmesio sulaukia ir pasiteisino nuo 2018 metų gyvuojanti viktorina, skirta moksleiviams „Rinkis kelią – ne takelį“, – sako AB „Kauno tiltai“ personalo direktorė Jūratė Mališkienė.

Pasak Lietuvos inžinerijos kolegijos atstovės R. Motienės, prie pasikeitusios situacijos prisideda ir bliūkštantys seni apie šią specialybę tvyroję mitai.

„Manau, kad stojančiuosius šiek tiek atbaidydavo seni stereotipai, kad kelių inžinierius visą darbo dieną saulėje darbuojasi su kastuvu. Tai laikmečio visiškai neatitinkantis ir realybę labai iškraipantis įsivaizdavimas. Šiandien mūsų rengiami inžinieriai turi labai plačias karjeros galimybes.

Žmogus gali rinktis dirbti gamyboje, projektuoti, būti projektų vadovu, kažkurios veiklos srities vadovu, gali daryti tyrimus laboratorijose ir t.t. Kad jaunas žmogus suprastų, kuris kelias jam tinka, turime labai daug praktikų, kurių metu būsimi specialistai išbando save skirtingose darbo pozicijose, atlieka skirtingo pobūdžio užduotis ir supranta, kur link nori pasukti savo karjerą.

Apsisprendimą labai palengvina ir patrauklūs darbdavių pasiūlymai, modernios darbo priemonės. Vienus patraukia dirbti su modernia asfaltavimo ir kelių rekonstravimo įranga bei technika, kitus vilioja BIM projektavimo galimybės. Sprendžia kiekvienas, tačiau, ką pastebime, kad labai dažnai jau po pirmųjų praktikų didžioji dalis mūsų studentų ir lieka dirbti tose įmonėse“, – sako R. Motienė.

Lietuvos inžinerijos kolegijos informacija.