Lapkričio 10 d. Vilniuje vyksiančiame Taikomojo aukštojo mokslo forume 2026 bus aptariama, kaip mikrokredencialai ir regioninės įgūdžių partnerystės gali padėti regionams parengti reikalingus specialistus ir išlaikyti juos savo krašte.
Regionams reikia ne tik šiandienos darbo rinkos poreikius atitinkančių specialistų, bet ir gebėjimo numatyti, kokių kompetencijų prireiks ateityje. Tačiau net ir parengus reikalingus darbuotojus lieka kitas klausimas: kaip sudaryti sąlygas jiems įsitvirtinti regione, čia dirbti ir kurti savo ateitį? Prie šių sprendimų gali prisidėti kolegijos, darbdaviai ir savivaldybės, o vienas iš būdų greičiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius.
Kolegijos – arčiausiai regionų poreikių
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentės dr. Linos Girdauskienės teigimu, kolegijų sektorius tolygiai pasiskirstęs po visą Lietuvą, todėl kolegijos yra arti regionų bendruomenių, gerai pažįsta jų specifiką ir gali padėti spręsti vietos iššūkius.
„Visi žinome demografijos iššūkius, trūkstamų darbuotojų skaičiaus ir kompetencijų problemas bei vis stiprėjančią ne tik nacionalinę, europinę, bet ir pasaulinę konkurenciją. Todėl bendra ekosistema, kai versle ar savivaldoje susiformavusį žinių, tyrimų ar mokymų poreikį tenkina šalia veikiančios kolegijos, leidžia greičiau ir paprasčiau spręsti visus šiuos iššūkius“, – sako dr. L. Girdauskienė.
Panevėžio kolegijos direktorė dr. Jurgita Lieponienė pabrėžia, kad kolegijų stiprybė – gebėjimas greitai reaguoti į pokyčius, derinti studijas su praktika ir kartu su verslu ieškoti konkrečių sprendimų. Panevėžio kolegijoje rengiami inžinerijos, informatikos, sveikatos mokslų, socialinio darbo, verslo, vadybos ir pedagogikos krypčių specialistai – tai sritys, tiesiogiai susijusios su regiono vystymusi. Pasak jos, svarbu ne tik rengti specialistus pagal šiandienos poreikius, bet ir kartu su darbdaviais numatyti, kokių kompetencijų reikės po trejų ar penkerių metų.
Mikrokredencialai: ne dar vienas diplomas, o greitas kelias į reikiamas kompetencijas
Technologijoms ir darbo rinkai sparčiai keičiantis, darbuotojams vis dažniau tenka atnaujinti žinias ar įgyti naujų įgūdžių. Mikrokredencialai (angl. micro-credentials) – tai oficialūs, skaitmeniniai arba dokumentuoti mokymosi pasiekimai, liudijantys, kad per trumpą, struktūruotą laikotarpį yra įgytos konkrečios žinios, įgūdžiai ar kompetencijos.
„Verslas ir visas šiuolaikinis gyvenimas yra labai dinamiškas. Žmonėms sudėtinga ilgam įsilieti į studijų procesą, tad trumpi moduliai leidžia neiškristi iš darbo rinkos ir asmeninio gyvenimo, bet tuo pačiu metu mokytis ir tobulėti“, – teigia dr. L. Girdauskienė.
Dr. J. Lieponienė priduria, kad darbuotojams šiandien dažnai reikia ne dar vieno diplomo, o galimybės greitai įgyti ar patobulinti konkrečias kompetencijas. Todėl kolegijos, bendradarbiaudamos su darbdaviais, turėtų siūlyti trumpas, lanksčias ir darbo rinkos poreikius atitinkančias programas.
Partnerystė prasideda nuo konkrečių veiksmų
Specialistų rengimas ir kompetencijų tobulinimas – tik dalis sprendimo. Svarbu, kad kolegijos, savivaldybės ir verslas veiktų kartu: ne tik įvardytų regiono poreikius, bet ir ieškotų, kaip juos atliepti.
„Pagrindinė mano žinutė yra ne veikimas atskirai, kiekvienam ieškant savo iššūkių sprendimo būdų, bet kartu visiems. Taip atsiranda sinergija, taip atsiranda sprendimai“, – pabrėžia dr. L. Girdauskienė. Jos nuomone, regioninės įgūdžių partnerystės neturėtų likti vien susitarimais popieriuje: reikia pradėti nuo konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, parengti mokymo ar perkvalifikavimo programas, pasitikėti vieniems kitais ir nuolat kalbėtis.
Kolegijos gali padėti ir regiono įmonėms spręsti praktines problemas, diegti naujas technologijas bei kurti inovatyvius sprendimus. „Tikra partnerystė prasideda tada, kai turime bendrą tikslą, aiškiai pasidalijame atsakomybėmis ir kartu siekiame rezultatų“, – sako dr. J. Lieponienė.
Svarbiausia – kad jauni žmonės matytų savo ateitį regione
Net ir gerai parengti specialistai gali išvykti, jei regione nematys profesinių ir asmeninių galimybių. Tarp galimų sprendimų – tikslinės stipendijos, apmokamos praktikos vietos, patrauklūs darbo pasiūlymai ir pagalba jauniems specialistams įsikurti.
„Svarbiausia, kad jaunas žmogus matytų savo ateitį regione – turėtų galimybę čia studijuoti, dirbti ir kurti savo gyvenimą. Regionų stiprybė prasideda nuo žmonių. Jeigu sugebėsime juos pritraukti, parengti ir išlaikyti, stiprės ir mūsų regionai“, – teigia dr. J. Lieponienė.
Ką numatyta aptarti forume
Taikomojo aukštojo mokslo forumas 2026 vyks lapkričio 10 d., antradienį, 11.00–14.30 Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Forumą atidarys LKDK prezidentė dr. Lina Girdauskienė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Nuotoliu savo įžvalgomis dalysis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) įgūdžių ir pasirengimo ateičiai skyriaus vadovė Glenda Quintini bei Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD Įgūdžių sąjungos skyriaus politikos pareigūnė Klara Perényi. Latvijos patirtį pristatys mikrokredencialų ekspertė, KPMG Latvia vadovė, vyriausioji tyrėja dr. Anita Līce.
Diskusijose dalyvaus švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė, vidaus reikalų viceministras dr. Vaidotas Jakštas, Šiaulių, Ukmergės ir Plungės savivaldybių merai, verslo, studentų ir kolegijų atstovai. Jie aptars, kas suteikia mikrokredencialams tikrą vertę darbdaviui ir ką valstybė turi padaryti, kad regioninės įgūdžių partnerystės veiktų.
Forumas baigsis Memorandumo dėl Nacionalinės regioninių įgūdžių partnerystės pasirašymu: jį pasirašys valstybės, regionų, kolegijų sektoriaus, verslo ir inovacijų ekosistemos atstovai.
Daugiau informacijos apie forumą ir programą
Forumas iš dalies finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis.
