Spalio 8 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyko didžiausias Vakarų Lietuvos regiono karjeros renginys „Įdarbink ateitį 2026“. Tūkstančiai perspektyvių studentų ir moksleivių klausėsi verslo bei pramonės lyderių, diskutavo apie savo karjeros galimybes šiame sparčiai augančiame regione. Renginį organizavo dvi stipriausios pajūrio aukštojo mokslo įstaigos – Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) ir Klaipėdos universitetas (KU).
Specialistų poreikis – didžiulis Aptardamas aukštojo mokslo ir verslo partnerystės svarbą, KVK direktorius dr. Remigijus Kinderis akcentavo regiono išskirtinumą. „Vakarų Lietuvos regionas išsiskiria unikaliu identitetu – čia susijungia uostas, verslas, inovacijos ir aukštasis mokslas. Suvieniję universiteto mokslinį potencialą ir kolegijos praktinę patirtį, sukūrėme platformą, kurioje jaunimas ir darbdaviai gali kalbėtis tiesiogiai – be tarpininkų ir formalumų“, – akcentavo dr. R. Kinderis. Karjeros renginyje dalyvavo 100 darbdavių, siūlyta 500 praktikos vietų, su jaunuoliais kalbėtasi apie konkrečias darbo galimybes uostamiestyje. „Rodikliai iškalbingi – kai kurių specialybių atstovų įsidarbinimo galimybės siekia 100 proc., kitų – iki 70 proc. Nemažai specialistų įsidarbina dar studijuodami, vadinasi, darbo rinkos paklausa yra išties didelė. Studentams, žinoma, tenka susidoroti su iššūkiu ir studijuoti, ir dirbti, tačiau dirbdami jie tobulėja, glaudžiai sieja praktiką su teorija“, – kalbėjo KVK direktorius.
Apie perspektyvas – tiesiai iš įmonių lyderių KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pritarė dr. R. Kinderiui, pridurdamas, kad jaunimą svarbu kuo anksčiau supažindinti su darbo rinkos galimybėmis. „Siekiame, kad jaunimas savo ateitį Klaipėdos krašte matytų ne tik studijuodamas, bet ir liktų čia dirbti po studijų. Diskusijas apie būsimą profesinį kelią privalu pradėti dar mokyklos suole, todėl šis renginys – puiki proga gimnazistams bei studentams iš arčiau pažinti karjeros galimybes ir išsirinkti tinkamą studijų programą. Juk aukštasis mokslas turi suteikti ne vien teorinių žinių, bet ir išmokyti jas panaudoti praktiškai“, – teigė prof. dr. A. Razbadauskas. KU rektorius atkreipė dėmesį, kad skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto eroje neįkainojama vertybe tampa autentiškas, gyvas bendravimas. Pasak jo, tokie renginiai suteikia unikalią galimybę akis į akį susipažinti su organizacijomis, jų atstovais bei atveriamomis perspektyvomis. Prof. dr. A. Razbadauskas taip pat džiaugėsi šiemet užsimezgusia partneryste su Klaipėdos valstybine kolegija – didžiulis visuomenės dėmesys įrodo šios iniciatyvos prasmingumą ir įkvepia bendriems darbams ateityje.
Pagrindinio karjeros renginio partnerio – Klaipėdos LEZ – generalinis direktorius Eimantas Kiudulas dalijosi mintimis apie strateginius žingsnius, būtinus talentams išlaikyti Lietuvoje ir jos regionuose.
„Siekdami išlaikyti jaunimą ir pritraukti naujų gyventojų į Klaipėdą, privalome užtikrinti patrauklias įsidarbinimo galimybes. Neabejoju, kad mūsų miestas geba pasiūlyti puikų veržlios karjeros ir aukštos gyvenimo kokybės derinį, tačiau apie tai vis dar užsimenama per retai. Dėl to inicijavome šį žingsnį – paskatinome LEZ bei kitas miesto bendroves drąsiau ir garsiau kalbėti apie save“, – pabrėžė E. Kiudulas. Apie verslo subtilybes ir iššūkius pasakojo atstovai iš tokių stambių įmonių kaip MB „IFuture investments“, UAB „Northway“ medicinos centrai, UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, AB „KN Energies“, AB „ORLEN Lietuva“, AB „Vakarų laivų gamykla“, „VMGcorp“ bei UAB „Gren Klaipėda“.
Pirmininkavimas – galimybė įgyti patirties Ypatingo dėmesio sulaukė diskusija apie diplomatijos užkulisius. Joje LR užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasidalijo įžvalgomis apie ateities diplomatiją ir karjeros galimybes užsienio politikoje. „Užsienio politikos atstovai ir pati diplomatinė veikla žengia koja kojon su pasauliniais pokyčiais, todėl šios srities specialistams būtina gebėti žaibiškai reaguoti į geopolitinius bei technologinius iššūkius. Tiesa, pamatas išlieka tas pats – nepriekaištingas išsilavinimas yra neatsiejama diplomato dalis. Kartu reikalaujama universalumo: diplomatas privalo gebėti dirbti skirtingose kultūrose ir veiklos srityse – nuo saugumo politikos, ekonomikos ar kultūros ryšių skatinimo bei paramos iniciatyvų iki praktinės konsulinės pagalbos mūsų šalies piliečiams. Perspektyvos čia išties įvairiapusės, nes tarptautiniais santykiais besidomintys žmonės savo talentą gali realizuoti ne tik diplomatinėje tarnyboje ar ES struktūrose, bet ir nevyriausybiniame sektoriuje, tyrimų centruose, valstybinėse institucijose ar tarptautiniame versle“, – pabrėžė K. Budrys. 2027 m. Lietuvai teksiantis pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, K. Budrio vertinimu, pareikalaus daug pastangų, tačiau kartu atvers ir naujų galimybių. „Į pasirengimą pirmininkavimui bei patį pirmininkavimą yra įsitraukę beveik 2 tūkst. valstybės tarnautojų. Džiugina tai, kad tarp jų itin daug jaunimo, kuriam ši veikla taps itin vertinga patirtimi. Į pirmininkavimo veiklas siekiame įtraukti kuo įvairesnes visuomenės grupes. Ypač smagu, kad nemaža dalis studentų ir absolventų dirbs ryšio pareigūnais bei pasitiks užsienio šalių delegacijas Lietuvoje. Tai unikali proga iš arti pamatyti, kaip organizuojami aukšto lygio susitikimai, ir įgyti neįkainojamos patirties. Be to, gausus būrys jaunuolių prisijungs kaip savanoriai, užtikrindami sklandžią renginių Lietuvoje eigą“, – akcentavo K. Budrys.
Daugiausia jaunimo smalsumo ir dėmesio sulaukė astrobiologo Aivaro Vilučio pranešimas, kuriame jis dalijosi neįkainojama patirtimi bei praktiniais patarimais, kaip drąsiai žengti pirmuosius žingsnius profesiniame kelyje. O renginio pabaigoje netrūko ir puikios nuotaikos – renginį vainikavo komiko Kristoforo Vaidučio humoristinė programa, kuri ne tik prajuokino susirinkusią publiką, bet ir leido lankytojams renginį pabaigti džiaugsminga emocija. Apskritai pirmą kartą suorganizuotas renginys „Įdarbink ateitį 2026“ leido giliau apčiuopti bendrus mokslo ir verslo vardiklius bei rasti naujų sąlyčio taškų. Sėkmingas profesinis kelias ir aukščiausio lygio karjera gali prasidėti būtent čia – Vakarų Lietuvoje.
