Šiandien vyko tradicinis Kauno kolegijos bendruomenės susitikimas. Artėjant naujiems mokslo metams, kolegijos vadovai pristatė strateginius prioritetus, bendradarbiavimą su užsienio partneriais, infrastruktūros bei organizacijos plėtros kryptis, organizacinės struktūros pokyčius ir priėmimo rezultatus.
Strateginė vizija ir bendruomenės susitelkimas
Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas pristatė organizacinės struktūros pokyčius, pagrindinius 2026–2030 m. strategijos akcentus bei studentų priėmimo rezultatus.
„Šiandien noriu ypač pasidžiaugti ir padėkoti kiekvienam, prisidėjusiam prie neeilinio projekto – „Kauno ir Alytaus kolegijų veiklos pertvarka, sukuriant mokslinių taikomųjų tyrimų centrą maisto ir sveikos gyvensenos srityje“ – įgyvendinimo. Spalio 8 dieną vyks šio centro, kuris mūsų organizacijai yra didžiulis pasididžiavimas, atidarymas“, – kalbėjo dr. A. Brusokas.
Pasak vadovo, tai didžiausias projektas Kauno kolegijos istorijoje tiek savo apimtimi, tiek finansine verte, todėl sėkmingas jo įgyvendinimas yra itin reikšmingas pasiekimas.
Direktorius atkreipė dėmesį, kad kolegijos taryba kovo mėnesį patvirtino naują organizacinę struktūrą. Joje atsirado Mokymosi visą gyvenimą centras, atsakingas už neformalaus švietimo organizavimą, vidinius mokymus ir mikrokredencialų sistemos diegimą.
„Taip pat naujoje struktūroje matome Logistikos ir kibernetinės saugos bei Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centrus. Kitas svarbus pokytis įvyko fakultetuose: nuo liepos 1 dienos Verslo bei Medicinos fakultetuose veikusios katedros buvo sujungtos ir reorganizuotos į centrus, o nuo rugsėjo Medicinos fakulteto pavadinimas keičiamas į Sveikatos mokslų fakultetą“, – dalinosi dr. A. Brusokas.
Aukštosios mokyklos vadovas taip pat aptarė priėmimo rezultatus ir atkreipė dėmesį į besikeičiantį pirmakursio portretą – vis mažesnė stojančiųjų dalis yra tų pačių metų abiturientai. Ši tendencija ypač stipri regioniniuose padaliniuose: pavyzdžiui, šių metų abiturientai sudaro vos 14,8 proc. visų 2026 m. pirmakursių.
„Nuoširdžiai linkiu kuo geriausių naujų mokslo metų. Nors iššūkių turime, tačiau Alytuje įgyvendintas projektas yra įrodymas, kad susitelkę galime įveikti viską“, – bendruomenę sveikino direktorius.
Studijų kokybė ir proceso modernizavimas
Direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė pristatė priėmimo rezultatus, studijų vystymą regionuose, studijų programų paketo analizę bei planuojamus darbus.
„Nors konkurencinė situacija yra gana sudėtinga, priėmimas į Kauno kolegiją vyksta sėkmingai, o pastaruosius kelerius metus išliekame lyderiai šalyje pagal priimtų studijuoti asmenų skaičių. Šiemet studijas Kauno kolegijoje pradės 2141 studentas, iš jų 161 – užsienietis“, – rezultatais dalinosi J. Bareikienė.
Pavaduotoja akcentavo, kad pagrindinės studijų veiklos kryptys ateinantiems mokslo metams – studijų programų turinio atnaujinimas, anglų kalba vykdomų programų pasiūlos plėtra, dirbtinio intelekto integravimas į studijų procesą bei regioninių studijų stiprinimas.
„Formuojame mikrokredencialų pasiūlą tiek nacionaliniame, tiek „UNINOVIS“ kontekstuose – čia matome didelį Kauno kolegijos potencialą. Labai svarbūs išlieka studijų administravimo procesų vystymo ir kokybės užtikrinimo klausimai. Privalome lanksčiau pritaikyti studijavimo būdus, nes didžioji dalis mūsų studentų mokslus derina su darbu bei šeiminiais įsipareigojimais“, – kalbėjo J. Bareikienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad laukia itin svarbus etapas – perėjimas prie vienodo studijų kreditų žingsnio visose studijų programose.
„Atsiradus lankstesniam teisiniam reguliavimui, aukštosios mokyklos gali pačios nustatyti modulio dydžius, grupuoti dalykus ir spręsti dėl vidinės programų struktūros. Tai sudaro galimybę studentams paprasčiau rinktis dalykus ar modulius iš skirtingų programų, taip atveriant kelius studijų individualizavimui“, – akcentavo J. Bareikienė.
Mokslinė veikla ir strateginė plėtra
Pristatydama 2026–2030 metų strateginio planavimo etapą, direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė pabrėžė, kad institucija sėkmingai įsitvirtina Europos aukštojo mokslo erdvėje. Narystė tarptautiniame „UNINOVIS“ aljanse kolegijai atveria naują europinį lygmenį, o stiprėjanti mokslo taikomoji veikla tampa neatsiejama studijų dalimi.
„Jeigu anksčiau diskutuodavome, kad be akreditacijos neturėsime studijų, tai šiandien galiu drąsiai teigti: neturėsime mokslo – neturėsime ir studijų“, – pabrėžė dr. I. Stravinskienė. Anot jos, naujoji koleginių studijų apibrėžtis įtvirtina principą, jog studijos ir mokslas institucijoje turi sudaryti lygiavertę pusiausvyrą.
Kalbėdama apie mokslo pasiekimus, pavaduotoja išskyrė kolegijos lyderystę mokslo, eksperimentinės plėtros ir meno (MTEP) srityje – Kauno kolegija šiuo metu užima tvirtą trečiąją vietą tarp šalies kolegijų. Taip pat inicijuoti esminiai pokyčiai meno veiklos vertinimo sistemoje, siekiant ją atskirti nuo bendrųjų mokslo kriterijų ir užtikrinti specifinį finansavimą.
Didelis dėmesys skirtas infrastruktūros proveržiui. Per rekordiškai trumpą laiką įgyvendintas unikalus projektas leido įsteigti modernius ekscelencijos centrus bei rekonstruoti laboratorijas.
Ateities planuose – tarpkryptinių profesinio magistro studijų plėtra bei rudenį startuosianti mokymosi visą gyvenimą platforma. Ji suvienys visus fakultetus ir pasiūlys rinkai aktualius mikrokredencialus – trumpąsias, egzaminu užbaigiamas programas, kurios vėliau galės būti įskaitytos siekiant neformalaus laipsnio.
„Išlieka ne patys stipriausi, o tie, kurie greičiausiai prisitaiko prie pokyčių“, – reziumavo dr. I. Stravinskienė.
Infrastruktūros atnaujinimas ir finansų valdymas
Infrastruktūros departamento vadovas Saulius Bernotas apžvelgė Alytuje įkurto pažangaus studijų ir mokslinių taikomųjų tyrimų centro rezultatus. Jis taip pat pristatė planuojamus infrastruktūros atnaujinimus: naujų mokslo laboratorijų įrengimą, sveikatingumo ir sporto komplekso modernizavimą bei bendrabučių atnaujinimo darbus.
Finansų valdymo ir apskaitos departamento vadovė Jurgita Francūžinienė supažindino bendruomenę su pastarųjų kelerių metų darbo užmokesčio pokyčiais. Ji taip pat aptarė planuojamus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie turės tiesioginės įtakos aukštojo mokslo finansavimo modelio kaitai.
