Vilniaus kolegija vykdo tris pedagogikos studijų programas. Tai Vaikystės pedagogika, Pradinio ugdymo pedagogika (abiejų studijų programos vykdomos nuolatine ir nuolatine sesijine studijų forma) ir Šokio pedagogika. Priimtųjų skaičiai keičiasi: 2022 m. į šias studijų programas buvo priimta 80 studentų, 2023 m. – 91, 2024 m. – 106 studentai.
Šiais metais planuojama, kad pradinio ugdymo pedagogikos studijas baigs apie 70 studentų, vaikystės pedagogikos studijas baigs apie 90 studentų, o šokio pedagogikos – apie 10 studentų.
„Pastebime, kad stojančiųjų preferencijos keičiasi. Populiarėja nuolatinė sesijinė studijų forma (2024 m. į pradinio ugdymo pedagogikos studijas būtent šia forma buvo priimta 87 studentai). Tokias studijas dažniausiai renkasi jau dirbantys pedagogai. Atkreiptinas dėmesys, kad apie 95 proc. mūsų absolventų dirba pagal profesiją“, – aiškino Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.
Anot jos, labai svarbu ir pačios ugdymo įstaigos, iš kurių mokiniai ateina. Dekanė pasidžiaugė, kad vis daugiau studentų pedagogikos studijas renkasi labai tikslingai ir motyvuotai, iš visų galimų studijų programų pedagogikos studijas pasirinkdami pirmaisiais pasirinkimais.
„Tokios tendencijos nulemtos to, kad Lietuvoje labai trūksta mokytojų, todėl nemaža dalis pradeda darbą ugdymo įstaigoje tik pradėję studijas. Vis labiau ryškėjantis pedagogikos studijų pasirinkimo motyvas – sąmoningas noras keisti situaciją ugdymo įstaigose. Absolventai dažniausiai įvardija, jog jie norėtų keisti mokytojo ir mokinio santykį“, – pabrėžė V. Juškienė.
Ji sakė, kad iš studentų ir absolventų apklausų, o ir iš skirtingų tyrimų aišku, kad mokyklos kultūra yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių pradėjusių dirbti mokytojų pasirinkimą likti dirbti ugdymo įstaigoje.
„Tad norint, kad mūsų ugdymo įstaigose būtų daugiau sąmoningų ir išmanančių savo darbą bei prisiimančių atsakomybę mokytojų, kurie atviri pokyčiams ir dirba ugdymo įstaigose, nes mato prasmę, būtina stiprinti naujo darbuotojo priėmimo, mentorystės praktikas.
Girdėdami, kad neretai mūsų absolventams to trūksta, esame atviri ir aktyviai bendradarbiaujame su savo absolventais ir jau pabaigusiais studijas, teikdami jiems didaktinę, o kartais ir pedagoginę, psichologinę paramą“, – sakė V. Juškienė.
Vilniaus kolegijos atstovė Lina Bivainienė pabrėžė, kad svarbu ir tai, kad Vilniaus kolegija su Kauno technologijos universitetu, Mykolo Romerio universitetu bei Lietuvos sporto universitetu 2024 m. pabaigoje tapo Pedagogų rengimo centru.
Pasak L. Bivainienės, centras ne tik prisidės prie pedagogų rengimo stiprinimo, bet ir prie būsimųjų mokytojų bendruomenės, grįstos bendryste, dalijimusi ir atvirumu, kūrimo. Kaip sakė Vilniaus kolegijos atstovė, centras sieks formuoti naują pedagoginę paradigmą, kurioje mokytojas yra kūrėjas, gebantis kurti naujas ugdymo metodikas, priemones ir modeliuoti ugdymo turinį. Bus skatinama pedagogus įsitraukti į mokslinius projektus, veiklos tyrimus, orientuotus į didaktikos plėtrą, naujų ugdymo metodikų vertinimą.
Parengta pagal LRT informaciją.