Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kokie reikalavimai kitais metais bus keliami stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Klausimas su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) buvo derinamas, tačiau, pasak asociacijos viceprezidentės Viktorijos Palubinskienės, procesas vyko skubotai ir trūko išsamesnių diskusijų.
Pasigenda dėmesio stojančiajam
2025 m. trijų privalomų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės siekti 41–50 balų iš 100. Trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.
Stojančiųjų į universitetus išlaikytų ir stojant reikalingų egzaminų įvertinimų vidurkis turėtų būti bent 50 balų iš 100, o stojančiųjų į kolegijas – bent 41 balas iš 100. Minimali egzamino išlaikymo riba 2025 m. bus 40 balų iš 100.
LKDK viceprezidentė ir SMK aukštosios mokyklos direktorė Viktorija Palubinskienė teigia, kad įgyvendinant sisteminius pokyčius trūksta dėmesio stojančiajam.
„Šie sprendimai tiesiogiai liečia kiekvieną, planuojantį studijas aukštojoje mokykloje, taigi scenarijų, kaip tai paveiks moksleivių ateitį, gali būti įvairiausių. Dėl to įgyvendinant pokyčius mes pasigendame išsamesnių diskusijų, rizikų vertinimo ir tvarios strategijos“, – sako V. Palubinskienė.
Tikimasi didesnio aukštojo mokslo prieinamumo
Nuo 2025 m. matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai organizuojami pagal vidurinio ugdymo bendrojo kurso (B) bendrąją programą ir pagal vidurinio ugdymo išplėstinio kurso (A) bendrąją programą.
Sudarant konkursines eiles skirsis A ir B kursų valstybinių brandos egzaminų rezultatų svoriai. Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų valstybinių brandos egzaminų A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudarys 110 proc. tipinio valstybinio brandos egzamino, neturinčio dviejų kursų tipų įvertinimo, o šių dviejų dalykų B kurso įvertinimai – 70 proc.
Pasak LKDK viceprezidentės, svarbiausia, kad naujovės vestų aukštojo mokslo prieinamumo didinimo linkme.
„Dabar belieka tikėtis, kad besikeičiantis konkursinio balo apskaičiavimo mechanizmas turės teigiamą poveikį. Kol kas nežinome, kaip bus sudaromi A ir B lygių valstybiniai egzaminai, todėl kažką prognozuoti sudėtinga. Svarbiausia, kad moksleivius, kuriems sekasi sunkiau, tai paskatintų stengtis ir gilinti žinias, o besimokantiems geriau būtų sudarytos sąlygos pasirengti aukštesnio lygio egzaminui“, – mano V. Palubinskienė.
Kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą. Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas – jiems pakaks dviejų egzaminų: stojantiesiems į menus nereikės matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas nebūtinas pasirenkamasis egzaminas. Stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos bus sudaroma antroji konkursinė eilė.