Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) iniciatyva įvyko hibridinis susitikimas su LR Vidaus reikalų viceministre Alicija Ščerbaite ir Migracijos departamento atstovais. Pagrindinis dėmesys skirtas užsienio studentų priėmimo iššūkių aptarimui ir galimų sprendimų paieškai.
Susitikime dalyvavo LKDK prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė, LKDK prezidiumo narė, Lietuvos verslo kolegijos direktorė dr. Jurgita Martinkienė, LKDK Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotoja, Vilniaus kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų tarnybos vadovė dr. Jolanta Preidienė bei Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos užsienio studentų koordinatorė Daiva Lesickienė ir kiti LKDK nariai.
Diskusijų metu LKDK atstovai pabrėžė, kad užsienio studentų integracija yra neatsiejama Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo dalis, o sklandus jų priėmimo procesas – būtina sąlyga siekiant užtikrinti šalies konkurencingumą ir reagavimą į demografinius bei darbo rinkos iššūkius.
„Siekiant, kad Lietuva taptų patrauklia kryptimi tarptautiniams studentams, turime peržiūrėti visą priėmimo grandinę – nuo pirmojo kontakto iki sėkmingo įsiliejimo į darbo rinką. LKDK aktyviai siekia spręsti ne tik administracinius, bet ir strateginius klausimus, susijusius su užsienio studentų integracija. Ši sritis – ne tik apie studijas. Tai apima valstybės gebėjimą išnaudoti žmogiškuosius resursus, skatinti tautinę įvairovę ir stiprinti atvirumą pasauliui“, – teigia dr. Jolanta Preidienė.
Susitikime aptartos konkrečios problemos, su kuriomis susiduria kolegijos. Viena aktualiausių – vizų centrų (VFS) prieinamumas: kai kuriose šalyse studentai laukia vizitų net iki dviejų mėnesių. Šis vėlavimas lemia studentų neatvykimą laiku ir galimą išbraukimą iš studentų sąrašų dar nepradėjus studijų.
„Kita problema, susijusi su vėlavimu – ne visose studijų programose, ypač kolegijose, kur aktualus praktinis žinių taikymas, yra galimybė sudaryti sąlygas įstojusiems ir vizų ar leidimų laikinai gyventi Lietuvoje laukiantiems studentams pradėti studijas nuotoliniu būdu. Net ir sudarant nuotolinio mokymosi sąlygas susiduriama su žemu pasirengimo lygiu, kas sąlygoja prastą studijų kokybę ir didelį nubyrėjimo procentą“, – prideda dr. Jolanta Preidienė.
LKDK atstovai išsakė susirūpinimą ir dėl tarptautinio mobilumo programų (pvz., Erasmus+) dalyvių patiriamų iššūkių – kai kuriais atvejais studentai vizų turi vykti į kitas šalis, o tai mažina jų motyvaciją bei reikalauja papildomų finansinių išlaidų.
„Pavyzdžiui, Indijos studentai, pageidaujantys dalyvauti mobilumo programose pagal Erasmus+, dvišales sutartis, nacionalinių stipendijų konkursus ir kitose dalinių studijų programose, turi vykti vizos į Nepalą ar kitas šalis, kas reikalauja papildomo laiko, finansų ir mažina studentų motyvaciją dalyvauti šiose programose“, – pasakoja dr. Jolanta Preidienė.
Susitikimo metu sutarta, jog atsiradus poreikiui (susidarius eilėms), kolegijos galės kreiptis į Migracijos departamentą dėl papildomų VFS langelių atidarymo. Pastebėjus prognozuojamą vėlavimą studentui gauti vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje proceso metu (kol nepriimtas sprendimas), kolegijos galės kreiptis teikdamos naują tarpininkavimo raštą su naujomis datomis. Tai leis nukreipti priimtą studentą į kitą semestrą ar kitus mokslo metus, taip išvengiant viso proceso kartojimo ir mažinant studento patiriamas išlaidas.
Taip pat numatyta jog kolegijos peržiūrės savo priėmimo procedūras ir pagal galimybes ankstins jas. Sutarta ir dėl būtinybės operatyviau keistis informacija tarp institucijų. LKDK atstovai pažymėjo, kad savalaikė informacija yra kritiškai svarbi užtikrinant kokybišką studentų konsultavimą ir efektyvų priėmimo proceso planavimą.