Skip to content

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ir LKDK diskutavo apie binarinę aukštojo mokslo sistemą

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) atstovai susitiko su LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariais, siekiant išsamiai aptarti binarinę aukštojo mokslo sistemą. Posėdžio metu kalbėta apie kolegijų ir universitetų finansavimo netolygumus, migracijos iššūkius, specialistų rengimą darbo rinkai, aptartos aukštojo mokslo tarptautiškumo stiprinimo priemonės.

Komiteto nariai ir kolegijų vadovai atkreipė dėmesį į specialistų rengimo aktualijas, pabrėždami būtinybę geriau derinti aukštąjį mokslą su darbo rinkos poreikiais. Kolegijos pabrėžė, kad praktiniam mokymui orientuotos studijos turi atliepti tiek nacionalinės, tiek regioninės ekonomikos poreikius.

Vienas iš esminių diskusijos klausimų buvo kolegijų ir universitetų finansavimo netolygumai. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad būtina ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų tolygų aukštųjų mokyklų finansavimą ir skatintų visų sektoriaus dalyvių augimą bei kokybės gerinimą.

„Susitikimas buvo dinamiškas ir produktyvus. Švietimo ir mokslo komiteto narius supažindinome su kolegijų sektoriaus aktualijomis ir kylančiais iššūkiais. Aptarėme mums ypač svarbų klausimą dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo, leisiančio kolegijoms kurti jungtines studijų programas su universitetais. Sutarėme, kad ateityje aktyviai bendradarbiausime ir diskutuosime“, – susitikimą apibendrino LKDK prezidentė ir Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė Lina Girdauskienė.

Susitikime buvo aptarti migracijos iššūkiai, susiję su studentų pritraukimu bei jų integracija į Lietuvos darbo rinką, pabrėžiant būtinybę nacionaliniu mastu sutvarkyti migracijos sektorių, kad Lietuva taptų patrauklesne tarptautiniams studentams. Taip pat didelis dėmesys skirtas galimybei kolegijose įvesti profesinę magistrantūrą ir doktorantūrą, siekiant suteikti aukštesnio lygio kvalifikaciją praktiniams specialistams ir sustiprinti kolegijų pozicijas aukštojo mokslo sistemoje, kaip tai jau įprasta kitose šalyse. Be to, aukštojo mokslo tarptautiškumo strategijos kontekste buvo diskutuojama apie būtinybę stiprinti Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su užsienio partneriais, plėsti akademinių mainų galimybes ir pritaikyti inovatyvius tarptautinius mokymo metodus.