Šiemetiniai abiturientai vis dar nežino, kokį minimalų stojamąjį balą, vadinamąją kartelę, taikys kolegijos per šiųmetį priėmimą. Kolegijų atstovė sako, kad jis turėtų paaiškėti iki Studijų parodos, be to, pabrėžia ji, neuniversitetinių mokyklų vadovams dabar bene labiau rūpi kitas klausimas – ar išvis galės dalyvauti bendrajame priėmime.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos laikinoji vadovė Žymantė Jankauskienė sako, kad šių aukštųjų mokyklų direktorių galvosopis – ne tik minimali kartelė, bet ir tai, ar reikės mokėti LAMABPO už galimybę dalyvauti bendrajame priėmime. Aukštosioms mokykloms tai atsieitų iki keliolikos tūkstančių eurų.
LAMABPO portalui LRT.lt patvirtino, kad suma, kurią turi sumokėti aukštoji mokykla, siekia 9–18 tūkst. eurų.
„Priklausomai nuo aukštosios mokyklos kasmet vidutiniškai priimamų studentų skaičiaus, išlaidos vienai aukštajai mokyklai metams sudaro nuo 9 iki 18 tūkst. eurų. Įvertinant, kad norminė studijų kaina vieniems metams sudaro nuo 2 046 iki 18 400 eurų, o kasmet per bendrojo priėmimo sistemą priimama daugiau kaip 20 tūkst. studentų, bendrojo priėmimo sistemos ekonominiu efektyvumu nederėtų abejoti“, – pabrėžė LAMABPO vadovas Pranas Žiliukas.
– Dar nežinia, kokį minimalų stojamąjį balą, vadinamąją kartelę, taikys kolegijos? – LRT.lt paklausė Ž. Jankauskienės.
– Vasario 20 dieną vyko Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos susirinkimas. Buvo išsakyta nuomonė, kad iki birželio 1 dienos dar turime laiko. Tad kolegos dar sprendžia, svarsto įvairius variantus, stebi, kaip elgiasi kitos aukštosios mokyklos. Vieni kitus stebi.
Kaip tik gavome derinti ir teisės akto projektą, kuriuo bus deklaruojama, kiek bus skiriama valstybės finansuojamų vietų kolegijoms, universitetams. Tai taip pat svarbus momentas.
Bet jau aišku, kad minimalus galimas balas, kurį leistų įstatymas ir kurį galėtų nusistatyti kolegijos, siekia 3,2 balo. Bet dar nė viena kolegija nėra paskelbusi, kokį nustatys stojantiesiems. Manau, kad daugelis kolegijų bus apsisprendusios prieš Studijų parodą kovo pabaigoje.
Beje, kolegijų direktoriai apskritai yra sunerimę, ar galės kolegijos dalyvauti centralizuotame priėmime. LAMABPO sistemos neperdavė „Mokausi Lietuvoje“. Finansų išlaikyti sistemą (LAMABPO, – red. past.) trūksta. Kolegijoms pateiktos aukštos sąskaitos, jei jos nori, kad LAMABPO jas aptarnautų.
Tai didžiulis nerimas. Tad kolegijos ne tiek apie konkursinį balą galvoja, kiek apie tai, ar apskritai dalyvaus ir kad neatsitiktų taip, kad kolegijos nebūtų eliminuotos iš centralizuoto priėmimo. Tuomet būtų tragedija. Tai rimtas ir aktualus klausimas.
– Kokio dydžio tos kolegijoms pateiktos sąskaitos?
– (…) Net iki 18 tūkst. 18,3 tūkst. eurų – didžiosioms. 9 tūkst. eurų – kitoms. Apie tokius pinigus kalbama.
Įstatymas numato, kad visos aukštosios mokyklos privalome dalyvauti centralizuotame priėmime.
Na, dar kolegijos kolegijomis… Bet sistema tarnauja stojančiajam. Tai jo konstitucinė teisė gauti visą pasiūlą, visą spektrą. Juolab sistemai suteiktas valstybinis sistemos statusas su galimybe prieiti prie visų duomenų.
Direktorių galvose yra šis klausimas. Priėmimo rezultatai kai kuriems gali būti ir labai liūdni. Jei priimsi 50 studentų, o susimokėsi 9 tūkstančius už paslaugą…
Šiuo metu vyksta ginčas su LAMABPO, kokiu pagrindu apskaičiuotos šios sumos ir kokiu pagrindu reikalaujama prisidėti prie sistemos išlaikymo.
– Mokinių atstovai sako, kad tarp abiturientų sklando nerimas laukiant, kol kolegijos apsispręs dėl minimalaus stojamojo balo. Ypač tarp tų, kurie svajoja apie aukštąją mokyklą, bet nėra tikri, kad deramai pasirengė.
– Manau, kad dauguma kolegijų pasirinks taikyti minimalų stojamąjį balą, kuris atitinka numatytus reikalavimus, – 3,2. Jis apima kombinaciją, kai iš lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų gaunama minimalius 16 taškų, įskaičiuojamas dar vieno pasirenkamo egzamino rezultatas, pakankamas metinių vidurkis.
Visos kolegijos supranta ir stojančiųjų nerimą, ir savo situaciją. Visi supranta, kad skaičiai kris, skaičiai priimtųjų labai stipriai kris.
Šie metai kritiniai – ir stojantiesiems, ir aukštosioms mokykloms. Visi bus labai atsargūs, žiūrės, kaip praktiškai suveiks visi reikalavimai. Manau, tikrai nebus taip, kad keltų minimalų stojamąjį balą aukštyn. Visi supranta, kad pirmuosius pokyčių metus reikia įveikti.
– Sakėte, kad įstojusiųjų skaičius smarkiai susitrauks, kodėl ir kiek?
– Kaip sakiau, dabar derinami priėmimo skaičiai. Kokios tendencijos? Universitetai pradeda dubliuoti programas. Kolegijų sektoriuje buvo programų, kurių nevykdė universitetai. Tarkim, sveikatos mokslų grupėje – radiologija, medicininė diagnostika, kosmetologija. O daba ir universitete yra kosmetologija.
Pripažinkime, kad Lietuvoje gaji universitetinė diplominė kultūra. Tad ir dėl šios priežasties kyla nuogąstavimų, jog yra tikimybė, kad stojantieji gali nueiti į universitetus, kai programos dubliuojamos.
– O kiek pats skaičius pirmakursių galėtų susitraukti?
– Sunku prognozuoti, bet jei paimtumėme, tarkime, praėjusių metų priėmimo rodiklius ir pasižiūrėtumėme, kurie įstoję studijuoja savo lėšomis. Pagal tai galima prognozuoti, kad tokiu skaičiumi ir galėtų sumažėti pirmakursių.
(Pateikiame LAMABPO praėjusių metų duomenis: studijų sutartis pasirašė 20 587 įstoję asmenys (2022 m. – 19 162), iš kurių 12 339 studijuos valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose (2022 m. – 11 713), – red. past.)
– Taip sakant, dabar aukštosios mokyklos tiesiog skaičiuoja, kaip neprarasti nė vieno galimo studento?
– Taip, tai vyksta. Vieni kitus stebi.
– Keičiantis stojimo tvarkai, jai griežtėjant, kai bus privalomi trys valstybiniai brandos egzaminai, vienas iš jų – matematikos, svarstyta, kas bus su tomis aukštosiomis, kurios priimdavo vos balą ar pusantro surinkusius stojančiuosius.
– Trijų egzaminų reikalavimas galioja tik 2024 m. abiturientams. Kolegijos išsiskirdavo tuo, kad jas pasirinkdavo dažnai ankstesniais metais baigę abiturientai. Šiemetiniams abiturientams galios trijų egzaminų komplektas, o jei stos ankstesnių metų abiturientai, gali būti visko – gali būti, kad ir su pusantro balo priims.
Kodėl prireikė aukštųjų mokyklų mokesčio?
LAMABPO portalui LRT.lt patvirtino, kad suma, kurią turi sumokėti bendrajame priėmime dalyvaujanti aukštoji mokykla, siekia 9–18 tūkst. eurų.
Tokio mokesčio poreikis atsirado pastaruoju metu.
Kaip paaiškino ŠMSM, LAMABPO bendrojo priėmimo informacinė sistema buvo kuriama finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis. ES finansavimui pasibaigus, galimybės skirti valstybės biudžeto lėšas LAMABPO nebėra, nes tai yra asociacija.
„Aukštosios mokyklos, kurios yra asociacijos narės, nusprendusios neperduoti sistemos ministerijai, prisiėmė atsakomybę užtikrinti tolesnį jos funkcionavimą ir sklandų visų stojančiųjų priėmimo procesą“, – rašoma ministerijos atsakymuose, pateiktuose LRT.lt.
LAMABPO paaiškino, kad asociacijos sukūrimą 2001 m. inicijavo universitetai, nuo 2009 m. švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimu LAMABPO iki šių metų vykdė priėmimą į visus šalies universitetus ir kolegijas, nuo 2010 m. gaudama struktūrinių fondų lėšų.
„Naujo įgaliojimo 2024 m. švietimo, mokslo ir sporto ministras nesuteikė, dalyvauti bendrajame priėmime ar ne turi spręsti pačios aukštosios mokyklos.
Be to, paaiškino P. Žiliukas, 2017 m. LAMABPO pradėjo vykdyti bendrąjį priėmimą į šalies profesinio mokymo įstaigas, 2023 m. pradėjo kurti ir jau eksploatuoja suaugusiųjų neformalaus švietimo platformos „Individualių mokymosi paskyrų sistema“ informacinę sistemą. Priėmimą į profesinio mokymo įstaigas ir į suaugusiųjų neformalaus švietimo programas 2024 m. finansuoja valstybė, o priėmimui į aukštąsias mokyklas lėšų šiems metams neskirta.
„Priėmimą į aukštąsias mokyklas, siekdamos stojantiesiems išlaikyti vieno langelio principą, turi finansuoti pačios bendrajame priėmime dalyvaujančios aukštosios mokyklos“, – paaiškino P. Žiliukas.
Ministerijos nuomone, kadangi LAMA BPO informacinė sistema yra valstybinė sistema, sukurta iš ES struktūrinių fondų lėšų, LAMABPO neturėtų iš aukštųjų mokyklų gauti pajamų už sistemos valdymą ir tvarkymą.
Ministerija sako, kad įsteigus viešąją įstaigą „Mokausi Lietuvoje“, pasiūliusi aukštosioms mokykloms perimti LAMABPO bendrojo priėmimo informacinę sistemą ir priėmimą į aukštąsias mokyklas įgyvendinti už valstybės biudžeto lėšas. Anot ŠMSM, LAMABPO nesutiko perduoti bendrojo priėmimo informacinės sistemos „Mokausi Lietuvoje“ ir prisiėmė atsakomybę savarankiškai užtikrinti stojančiųjų priėmimo procesą į visas aukštąsias mokyklas.
LAMABPO naujienų portalui LRT.lt paaiškino, kad bendrojo priėmimo informacinė sistema yra asociacijos LAMABPO nuosavybė, jos darbas susietas su tam tikros aukštųjų mokyklų autonomijos dalies perdavimu asociacijos techninei infrastruktūrai su tikslu efektyviau ir ekonomiškiau teikti priėmimo paslaugas, skaitmenizuoti procesus, užtikrinti skaidrų priėmimą ir vieną langelį stojantiesiems, didinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo prieinamumą.
„Asociacijos narių turto, intelektinės nuosavybės, kvalifikuotų darbuotojų perdavimas valstybei būtų reiškęs studentų priėmimo funkcijos perdavimą valstybės valdymo institucijoms be galimybės aukštosioms mokykloms realiai dalyvauti sistemos valdyme ir taip suvaržant aukštųjų mokyklų autonomiją. Beje, ir Mokslo ir studijų įstatyme, ir Švietimo įstatyme valstybei numatyta ne priėmimo, o tik centralizuoto koordinavimo funkcija, ją atlieka VšĮ „Mokausi Lietuvoje“, – pabrėžia P. Žiliukas.
Kaip aiškino asociacijos vadovas, LAMABPO darbuotojų atlyginimams, infrastruktūros papildymui, programinės įrangos atnaujinimui pagal teisės aktų reikalavimus ir aukštųjų mokyklų priėmimo taisykles, stojančiųjų konsultavimui ir visų priėmimo procesų aptarnavimui vieniems metams reikia iš viso apie 1,4 mln. eurų, maždaug po lygiai trims aptarnaujamiems sektoriams – aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo. Išlaidos darbuotojų atlyginimams sudaro per 80 proc. visų išlaidų, daugiausia kainuoja programuotojų darbas.
P. Žiliukas sako, kad vargu ar tiktų numatytą kainą vadinti mokesčiu. Pasak jo, paslaugą gaunančios aukštosios mokyklos, nesvarbu, ar jos yra LAMABPO narės, ar nėra, universitetai ar kolegijos, turi padengti gaunamų paslaugų išlaidas, nes kitų finansavimo šaltinių šiemet nėra.
„Kolegijos – jokia išimtis, ir narystė LAMABPO čia niekuo dėta, universitetai neturi kompensuoti kolegijų išlaidų, jei to nedaro valstybė“, – pabrėžė LAMABPO vadovas.
Aukštosios mokyklos pačios organizuoti priėmimo negali. Kaip paaiškino ŠMSM, stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas priėmimas vykdomas naudojantis valstybės informacine sistema – LAMABPO bendrojo priėmimo informacine sistema.
„Aukštosios mokyklos, net ir priimdamos studentus į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, turi sukelti duomenis apie priimtus studentus į bendrą informacinę sistemą“, – pabrėžė ministerija.